- sėklingas
- sėklìngas, -a adj. (1) DŽ, -à (3), sė́klingas (1) BŽ554; Rtr 1. turintis daug sėklų: Sėklìngi dobilai: iš trijų galvelių apsėjau visą lovą Šts. Sė́klingi agurklai Šts. Šitokia balanda sėklingà: prikris sėklių – ką darysi?! Mžš. Žemė vėl teišželdin želmenį ir žoles sėklingas BB1Moz1,11. 2. NdŽ daigus, gerai dygstantis: Tos pupos sėklingèsnės Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.